- išsitarti
- išsitar̃ti vksm.
.
.
apšnekėti — apšnekėti, àpšneka, ėjo 1. tr., intr. K, LL115,128 L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ aptarti, apsvarstyti: Kol visus reikalus aptarėm, apšnekėjom, i vakaras atėjo Ėr. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati LTI233. Jaunuomenė … apšneka savo … Dictionary of the Lithuanian Language
bijoti — bijoti, bìjo, ojo intr. 1. R jausti, kęsti baimę: Jis nebijo pripažinti savo klaidų rš. Mirt nebijaũ, tik pãliegio Gs. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas nė mūšio nebijo Sim. Nieko neturiu, nieko nebijaũ Pnd. Manim bijoti Šts. Kiškis bìjo ir … Dictionary of the Lithuanian Language
iš — 2 iš praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. veiksmo kryptį iš vidaus į išorę: iššokti, išmušti, išgrėbstyti, išnešti, ištraukti, išvesti, iššluostyti, iškviesti, išklysti, išgagėti, išbliauti (bliaunant išeiti). 2. veiksmo išplitimą erdvėje,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpliaukšti — išpliaũkšti, išpliaũškia, ìšpliauškė šnek. 1. intr. išvažiuoti per purvą: Betemstant apgraibais išpliauškė namo visi po kits kito Žem. 2. tr. ištaškyti, išlaistyti: Kiek ji vandenio išpliaũškia su visais tais skalbimais! Sb. 3. refl. Š… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištarti — ištar̃ti, ìštaria, ìštarė K, Rtr, BŽ78, Š, DŽ, KŽ, ištarti Dglš; H158, N, Sut, L 1. tr., intr. P kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu SD415. Žodį klaidingai ištar̃ti NdŽ. Žodis ištartinas ir rašytinas JJ. „Prūdas … Dictionary of the Lithuanian Language
ištepti — ištèpti, ìštepa, ìštepė tr. 1. H158, K, Š, NdŽ aptraukti paviršių kokiu tepalu ar skysčiu: Ištèpk batus su taukagaliais, taukapalaikiais J. Reikia smala ištèptie, kad nepūtų Dgp. Ìštepa riebuliais, puodai net žvanga Klt. Reikia ištèpt… … Dictionary of the Lithuanian Language
išžioplinti — išžiõplinti intr. 1. Š, Rtr, KŽ išvaikščioti kurį laiką žiopsant. 2. refl. išsitarti: Girtas buvo ir išsižiõplino, tep gal būt[ų] neliopterėjęs Pv. žioplinti; apžioplinti; atžioplinti; įžioplinti; išžioplinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
leptelėti — lèptelėti, ėja ( i, ia), ėjo 1. intr. staiga nukristi: Giniočio pakeltas šaukštas taip ir leptelėjo atgal į sriubą rš. Peilis lèptelėjo žemėn DŽ. Vežimėlis krestelė[jo], pinigai lèptelė[jo] Dkš. 2. tr., intr. ką nors netyčia išsitarti, ne… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuslysti — intr. K, Š; MŽ, N, VĮ 1. nušliaužti nuo slidaus paviršiaus: Nu kranto nuslydau J. Nuslydo nuo tilto mašina Pš. Jis kuo nenuslydo nuo suolo NdŽ. O kas ten subildėjo, po ąžuolu bimbterėjo? Kuisio vargšas paslydo, žemyngalviui nuslydo D18. | prk.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
pleptelėti — plèptelėti, ėja, ėjo 1. intr. staiga nukristi, leptelėti: Man iš rankų plèptelėjo, tu ir pagavai Vdžg. Kvailutis visu savo ilgiu pleptelėjo žemėn rš. 2. intr. staiga atsisėsti: Čia pana Elžbieta pleptelėjo ant kėdės, išsitempė S.Čiurl. 3. tr.,… … Dictionary of the Lithuanian Language